- kūzavas
- ×kūzãvas (brus. кyзoв, l. kuzub) sm. (2) [K], kuzãvas (2) NdŽ 1. SD6, D.Pošk į medį įkeliamas iš stuobrio išskobtas ar iš žievės padarytas avilys: Į medį įstatyk kūzãvą del bičių, tekūzuo[ja] (stovi) J. Subaigė pūt mūsų senobiniai kuzãvai, reiks jau dirbt lenteliniai Žb. Vakar buvo toks smarkus vėjas, kad net kuzãvą iš epušės išmetė Žml. Bitės jau sulėkę į savo kūzãvą Zr. Nusipirkau kūzãvą, tik spiečiaus reikia Ds. Eik pažiūrėt, ar bitės neišėjo iš kūzãvo Antz. Padariau kuzavėlį motinėlei įdėti Kp. 2. inkilas: Reikia dirbti kūzãvą – varnėnai parlėkė Skd. Špokiukas iškrito iš kūzãvo Šll. Pavasarį pilni kuzãvai varnėnų tik švilpia, tik švilpia Mžk. Įkelk špokuo kuzãvą Vkš. Šitam kūzave apsigyveno špokai Yl. 3. iš medžio žievės padarytas indelis uogoms rinkti, aukšlys: Beuogaudami atradom tiek daug uogų, kad pririnkom jų pilnas puodynes ir dar turėjom išsipjauti kūzavùs Ml. Ir jauniausioj sesulė pririnko pilną kūzavẽlį uogų (ps.) Rš. 4. dėžė malūne, į kurią pilami grūdai malant: Kuzavas melnyčios SD108.
Dictionary of the Lithuanian Language.